- storaliemenis
- storaliemẽnis, -ė adj. (2) 1. NdŽ kurio storas liemuo, stuomuo. 2. NdŽ, LzP kurio storas kamienas: Už samanoto liekno – vėl tvirta žemė, apglėbta storaliemenių eglių šaknų sp. Iškapotos liepos storaliemenės Vaižg.
Dictionary of the Lithuanian Language.